Mūsų amžiaus rykštė - alergija

Vyraujant šiuolaikinei dinamiškai gyvensenai alergijos problema tik aštrėja. Vakarų šalyse alergiškų žmonių skaičius siekia net 35%. Alergija dažniausia diagnozuojama vaikystėje. Alergiškas vaikas jaučia, kitoks nei jo bendraamžiai. Jam reikalingas specialus gydymas ir jis negali dalyvauti užklasinėje veikloje taip pat aktyviai kaip ir kiti. Tai apsunkina tiek vaiko, tiek jo tėvų gyvenimą.

Vyraujant šiuolaikinei dinamiškai gyvensenai alergijos problema tik aštrėja. Vakarų šalyse alergiškų žmonių skaičius siekia net 35%. Alergija dažniausia diagnozuojama vaikystėje. Alergiškas vaikas jaučia, kitoks nei jo bendraamžiai. Jam reikalingas specialus gydymas ir jis negali dalyvauti užklasinėje veikloje taip pat aktyviai kaip ir kiti. Tai apsunkina tiek vaiko, tiek jo tėvų gyvenimą.
Alergija - tai pakitusi organizmo reakcija į aplinką. Sergantis alergija, labai jautriai, o kartais net itin stipriai reaguoja, medžiagas, į kurias beveik nereaguoja sveikas žmogus. Tokio organizmo perdėto jautrumo rezultatas - savęs žalojimas, savo audinių pažeidimas.
Dažniausios – sezoninės alergijos . Jos gali spontaniškai atsirasti ir gydomos išnykti. Blogiau , kai alergija atsiranda jau ankstyvoje vaikystėje , ir palaipsniui transformuojasi į bronchinę astmą.

Kaip vyksta alerginės reakcijos?
Pirmąkart patekę į organizmą alergenai dar nesukelia ligos, bet organizmą įjautrina, sensibilizuoja (alergizuoja), t. y. pradeda gaminti antikūnus. Kai kuriems žmonėms gaminasi ypač daug antikūnų. Svarbiausias vaidmuo alerginėse reakcijose tenka antikūnui imunoglobulinui E(IgE).IgE nukeliauja į audinius ir prisijungia prie tam tikrų ląstelių. Tai putliosios ląstelės Daug jų yra plaučiuose, viršutiniuose kvėpavimo takuose, odoje, žarnose. Jose yra įvairių grūdelių. Kuriuose yra prikimšta labai daug aktyvių medžiagų (histamino ir kt.). Alergiškam žmogui po pakartotinio kontakto su alergenu prieš jį pasigamina specifiniai IgE, kurie tinka vienas kitam kaip raktas spynai. Jie prisitvirtina prie putliosios ląstelės paviršiaus. Tokia ląstelė yra įjautrinta.Prie tokios ląstelės prisijungus į organizmą patekusiai alerginei medžiagai , ji im išskirti biologiškai jautrias medžiagas.
Šios biologiškai aktyvios medžiagos didina kraujagyslių sienelių pralaidumą, dėl to skystis iš kraujagyslių plinta į audinius, sukelia bronchų raumenų susitraukimus, uždegimą, patinimus ir kitus reiškinius, dėl kurių ir atsiranda alerginių ligų požymių.
Alergija pasireiškia įvairiais simptomais ir priklausomai nuo vaiko mažiaus, labiau vyrauja vienos ar kitos sistemos pakenkimas.

Pirmoji alergija – nuo karvės pieno
Paprastai naujagimis yra sveikas. Pirmosios problemos atsiranda pradėjus kūdikiui duoti karvės pieną: jam gali prasidėti pilvuko skausmai, viduriavimas ir vėmimas. Dažniausia virškinimo sistemos simptomai pasireiškia kūdikiams, maitinamiems mišinukais, pagamintais karvės pieno pagrindu, tačiau retais atvejais ir natūraliai maitinamiems kūdikiams būna šie simptomai, nes alergizuojantys maisto baltymai patenka ir į motinos pieną. Virš 2 m. amžiaus alergija karvės pienui tampa labai reta. Tada alergines reakcijas, pasireiškiančias virškinamajame trakte, kartais sukelia kiaušinio baltymas, kviečiai, žuvis, soja, žemės ir lazdyno riešutai. Jos pasireiškia ūmiais skrandžio skausmais, vėmimu, viduriavimu, kurie susiję su tam tikro maisto valgymu, o jo nevalgant simptomai pilnutinai išnyksta.

Atopinis dermatitas kūdikiams dažnėja
Kūdikystėje atopinis dermatitas yra dažnas susirgimas. Raudoni, šerpetojantys, niežtintys kūdikio skruostai yra pirmas atopinio dermatito požymis. Bėrimas gali atsirasti pradėjus kūdikiui duoti kiaušinius, kviečių produktus ar karvės pieną. Paūmėjimą gali sukelti tokie nealerginiai dirgikliai, kaip infekcija, muilas, vilnoniai drabužiai, gausus prakaitavimas ir emocinis stresas. Virš 1m. bėrimų lokalizacija palaipsniui keičiasi: kūdikystėje jie dažniausiai būna ant liemens ir veido, vėliau labiau beria lenkiamuosius galūnių paviršius. Labai būdingas odos sausumas ir stiprus niežulys. Dažnai vaikas tampa irzliu, nervingu, hiperaktyviu.

Kvėpavimo organų simptomai

Kūdikiams ir vaikams, turintiems polinkį sirgti alerginėmis ligomis, gali atsirasti dusulys ar švokštimas sergant kvėpavimo organų infekcinėmis ligomis. Svarbiausi aplinkos rizikos faktoriai alergijos atsiradimui yra tabako dūmai, namų dulkių erkės ir naminių gyvūnėlių kailis. Tokio amžiaus vaikams kvėpavimo organų simptomus dar gali sukelti ir maistas, bet dažniau "kalti" būna įkvėpiami alergenai. Apie 80% vaikų astmos simptomai pasireiškia iki 5 m. amžiaus. Svarbiausiais provokuojančiais veiksniais šioje amžiaus grupėje tampa virusinė infekcija, drėgnas oras, fizinis krūvis, alergija namų dulkių erkėms, gyvūnų epiteliui, pelėsiams, nors maisto alergenai vis dar gali turėti reikšmės. Tam tikram procentui vaikų kvėpavimo takų alergija pereina į bronchinę astmą.

Kaip apsaugoti kūdikį ir vyresnį vaiką nuo alergijos?
Maitinančiai mamai svarbu stengtis vengti alergizuojančių produktų, karvės pieno gerti nedaug, vartoti mažai kiaušinių.
Labai svarbu kontroliuoti kūdikio dietą:

  • motinos pienas - iki 6 mėnesių,
  • išnešiotą naujagimį pirmą kartą pridėti prie krūties tuojau po gimimo,
  • jokių karvės pieno mišinių naujagimystėje, ypač pirmomis gyvenimo valandomis ir dienomis,
  • saldus karvės pienas, kiaušinis, žuvis ir mėsos sultinys - tik nuo 1 metų,
  • rūgštūs karvės pieno mišiniai, kefyras - nuo 6 mėnesių,
  • varškė, ožkos pieno mišiniai - nuo 6 mėnesių,
  • vėliau įvesti kietą maistą - nuo 6 mėnesių,
  • vengti potencialių alergenų (citrusai, morkų, vynuogių, pomidorų sultys ir kiti) iki pusantrų-dviejų metų, vėliau - individualiai,
  • nepermaitinti vaiko


Kontroliuoti namų aplinką:

  • pašalinti dulkes kaupiančius daiktus buityje, mažinti dulkių kiekį, pašalinti erkes ir grybelius,
  • jokių numylėtinių naminių gyvūnėlių namuose,
  • nerūkyti namuose,
  • gimusiems rudeniop (rugpjūčio-spalio mėnesiais) -ypač vengti kontakto su namų dulkėmis, grybeliais namuose ir lauke (pūvantys lapai, žemos, drėgnos vietos),
  • gimusiems pavasarį ir vasarą (kovo-birželio mėnesiais) - nebūti žydinčiose nenupjautose pievose.


Kontroliuoti kūdikio sveikatos būklę:

  • vengti ūminių virusinių ir kitų infekcijų, ypač naujagimystėje,
  • skiepyti pagal individualų kalendorių, (pasitarus su gydytoju),
  • grūdinti!
  • jokių vaistų be gydytojo kontrolės!



Kaip užkirsti kelią alergijai, jei jau yra jos požymių?

Kreipkitės į gydytoją alergologą iškart pastebėję alergijos požymių, kad išsiaiškinti alergijos priežastį
Jei priežastis aiški - venkite to, kas sukėlė alergiją. Per ilgesnį laiką gali atsirasti organizmo pakantumas kai kuriems alergenams.
Jei vaikas akergiškas vaistams, įspėkite gydytojus apie sukėlusius alergiją vaistus, jokiuose sudėtiniuose vaistuose jų nevartokite!
Patys kontroliuokite dietą ir aplinką.
Kantriai vykdykite gydytojo nurodymus, teisingai vartokite vaistus. Nesitikėkite, kad alergija praeis savaime. Greičiau ji pakeis savo išraiškos formą.

Gydytoja alergologė Jolanta Sivickienė

0 0
Feed